Šilumos siurbliai
Pastatus galima šildyti įvairiais būdais. Vienas iš jų – šilumos siurblio naudojimas. Šio įrenginio paskirtis beveik lygiai tokia pati kaip dujinio katilo ar katilo, varomo kitu kietu kuru – visais atvejais vandenį šildo šildymo šaltiniai (arba kita šildymo terpė), kuri vėliau išskiria šilumą įrenginyje ir taip šildo pastatą. Pagrindinis skirtumas yra šildymo terpės šildymo būdas – esant dujiniams, naftos ir anglies katilams, šildomajai terpei šildyti deginame iškastinį kurą. Deja, šalutinis poveikis yra teršalų išmetimas. Šilumos siurblys savo ruožtu gauna energiją iš natūralios aplinkos ir, naudodamas dalį elektros energijos, paverčia šią šilumą centrinio šildymo ir karšto vandens įrenginių poreikiams.
Šilumos siurblio efektyvumas priklauso nuo energijos gavimo iš aplinkos būdo. Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo įrenginiai, kurie šilumą gauna iš oro – vadinamieji šilumos siurbliai oras-vanduo. Aprašyti įrenginiai gali veikti nepriklausomai net esant -28°C išorės temperatūrai.
Trumpai tariant, šilumos siurblio paskirtis – gauti energiją iš aplinkos, ją transformuoti ir perduoti šilumą į šildymo įrenginį. Tai yra vadinamasis energijos perdavimas iš apatinio šaltinio į viršutinį šaltinį, užtikrinant tinkamą temperatūrą pastato viduje.
Didelis šilumos siurblių privalumas yra tai, kad jiems nereikia kasdienės priežiūros. Nereikia patirti pernelyg didelių eksploatacinių išlaidų – verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad šilumos siurbliai kaina nuolat krenta ir vis daugiau žmonių ryžtasi juos montuoti. Ekonominiu požiūriu svarbu ir tai, kad nereikia ruošti papildomos vietos kurui laikyti ir galime apsieiti be kamino. Dėl to, kad tai yra aplinkai nekenksmingas sprendimas ir mažinamas teršalų išmetimas, investicijoms galime gauti nemažą finansavimą.
Kokių tipų šilumos siurbliai yra?
Šilumos siurbliai skirstomi pagal apatinį ir viršutinį šaltinį. Apatinis šaltinis reiškia vietą, kur tam tikras įrenginys semia energiją. Tai gali būti oras, gruntinis ar požeminis vanduo. Viršutinis šaltinis yra vadinamasis šilumos skleidėjai, t. y. taškai, į kuriuos perduodama sukaupta šiluma, pvz., orlaidės, radiatoriai arba paviršinis (grindinis) šildymas.
Atsižvelgiant į skirtingus žemės šaltinių tipus, siurblius galima suskirstyti į 3 tipus:
1. Žemės šilumos siurbliai, kurie, kaip rodo pavadinimas, yra maitinami žemės šiluma. Priklausomai nuo energijos gavimo būdo, žemės šilumos siurbliai gali būti su horizontaliais ir vertikaliais kolektoriais (zondais). Zondai pripildyti žemos užšalimo temperatūros tirpalo, kuris surenka šilumą iš žemės vidaus, o vėliau gautą energiją perduoda prietaisui. Horizontalūs kolektoriai yra gana negiliai į žemę, bet žemiau užšalimo zonos. Deja, jų įrengimas užima gana daug vietos. Vertikalūs zondai yra pavienės vamzdžių kilpos, įterptos giliai į žemę. Jie patalpinti net keliasdešimt metrų po žeme. Šis sprendimas skirtas vietoms, kur turime nedidelį žemės sklypą. Žemės šilumos siurblių privalumas – veikimo principo stabilumas nepriklausomai nuo lauko temperatūros, o pagrindinis trūkumas – didelės investicijų sąnaudos.
2. Vanduo-vanduo šilumos siurbliai – tokio tipo sprendimuose šiluma išgaunama iš požeminio vandens, pvz., gręžiant įleidimo ir išleidimo gręžinį. Kai kuriais atvejais gali pasirodyti, kad norint naudoti vandens išteklius, reikės gauti atitinkamus vandens leidimus.
3. Šilumos siurbliai oras-vanduo – labiausiai paplitęs sprendimas, kuris kaip žemesnį šaltinį naudoja oro energiją. Oro siurblių privalumas – jų montavimas yra daug paprastesnis nei žemės siurblių atveju, o trūkumas – krentant lauko temperatūrai mažėja įrenginio efektyvumas.
Kaip išsirinkti geriausią šilumos siurblį savo pastatui?
Pasirinkti tinkamą šilumos siurblį itin svarbu, nes nuo šio įrenginio priklausys pastato gyventojų ar naudotojų šiluminis komfortas. Platus įrenginių gamintojų pasirinkimas leidžia pasirinkti tinkamą įrenginį, atsižvelgiant į pastato specifiką. Pirmiausia turime atsakyti į klausimą, ar šilumos siurblys bus naudojamas tik buitiniam vandeniui šildyti, ar ieškome kompleksinio sprendimo, kaip visiškai patenkinti pastato šilumos poreikius. Kitas žingsnis – patikrinti technines galimybes ir finansinius išteklius, susijusius su investicija į įrenginį bei palyginti numatomas eksploatavimo išlaidas įvairių tipų šilumos siurbliams: oro, grunto ir vandens.
Renkantis šilumos siurblį pastatui, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas COP koeficientui. Aprašytas indikatorius nustato šiluminės energijos kiekį, kurį gauname sunaudodami 1 kWh elektros energijos. Pavyzdžiui, šilumos siurblys, kurio COP = 4, iš kiekvienos elektros kilovatvalandės pagamina 4 kilovatvalandes šiluminės energijos, t. y. 3 kilovatvalandes gaunama iš atsinaujinančių šaltinių (pvz., oro, žemės, vandens). Tačiau reikia žinoti, kad COP nustatomas esant skirtingoms temperatūros sąlygoms, todėl norint susidaryti pilną situacijos vaizdą, reikėtų palyginti aprašytą koeficientą tiems patiems matavimo parametrams.
Kaip nustatyti pastato šilumos poreikį?
Visų pirma, reikia žinoti, kad šilumos siurblio galia turi būti suderinta su specifiniu konkretaus pastato šilumos poreikiu. Tačiau kaip nustatyti tokią paklausą, kad ji nebūtų ir pervertinta, ir neįvertinta? Visų pirma reikia žinoti pastato dydį ir kokį naudingą plotą bus šildoma. Kaip nustatyti, kiek šilumos reikia pastatui?
Prieš pasirinkdami atlikite išsamius maksimalaus pastato šildymo galios skaičiavimus. Svarbūs parametrai yra šildomas tūris – temperatūra iki kurios norime šildyti patalpas ir pastato techniniai parametrai, tokie kaip: atitvarų tipas, izoliacija, lauko durų ir langų būklė ir tipas, galimi šilumos tilteliai pastate, ir t.t. Visa reikalinga informacija siurblį pasirinkti gaunama konsultanto vizitų metu.
Šiais laikais taip paprasta pirkti internetu, kreipkitės dabar ir mes padėsime išrinkti Jums geriausiai tinkantį šilumos siurblį už prieinamą kainą.
